Paieška




KOMIKSO ANATOMIJA
Atgal į sąrašą
Komiksai: Jų turinys ir funkcijos (V dalis)
2005-02-09

Autorius: Jurgita

Vaizduotė ir žaidimas

Kalbėdami apie komiksų turinį, mes pirmiausia susiduriame su jo išraiškos forma. Pieštiniuose pasakojimuose idėją atskleidžia tiek tekstas, tiek piešinys. Pastarasis netgi turi didesnę įtaigos galią, nei tekstas. Komiksai išmoningai naudojasi žmogaus suvokimo galimybėmis ir pasitelkia ne vien mintinį, bet ir vaizdinį suvokimą, kuris maitina vaizduotę ir įgalina žaisti pieštinių pasakojimų elementais. Kaip jau minėjome, tai ir literatūros ir meno kūrinys. Pastarasis pirmiausiai atkreipia dėmesį į save. Mes matome unikalų dailininko braižą, apgalvotą kompoziciją, suderintas spalvas. Jau vien tai skaitytojui kelią susidomėjimą. Bet komiksai gudrauja toliau: jie įterpia paveikslėliuose tekstą, kuris savo ruožtu kitaip intriguoja: jis siūlo mintis, kuriomis remdamasis, skaitytojas kuria savo istoriją. Dėl komiksų minimalios apimties, pasakojamos istorijos dėliojamos kaip mozaika iš įvairių elementų, jos susijusios, bet nėra visiškai vientisos. Jos palieka galimybę įsiterpti ir skaitančiojo mintims.

T. Groensteen išskiria keturis aspektus, kuriais remiantis galima kalbėti apie komiksus: pieštinių pasakojimų specifika išreikšti veiksmą, judesį, garsą nejudančioje erdvėje (tuo komikso piešinys skiriasi nuo kinematografinio plano); kitas specifinis bruožas- santykiai tarp teksto ir paveikslėlio. R. Barthes kalba apie dvi šioje kategorijoje dominuojančias funkcijas: pritvirtinimo ir pakeitimo (kai tekstas keičia paveikslėlį arba atvirkščiai). R. Barthes analizavo būtent paveikslėlį, kaip pagrindinę komiksų kalbą; trečias svarbus aspektas yra pati komiksų istorija; ketvirtas bruožas- paveikslėlio menas: pastarasis turi būti ir gražus, ir akimiksniu suprantamas. Juose pirmiausia atsispindi paties dailininko maniera. Komiksų piešinėliai nėra nebylūs: jie ekspresyvūs, dinamiški, pilni gestų kalbos ir išraiškos [11]. Į pastarąjį bruožą dėmesį atkreipėme ir mes, kalbėdami apie lietuviškų komiksų turinį. Tačiau prie figūrų ir veiksmo dinamikos dar tikslinga būtų paminėti ir spalvinę išraišką. Šie elementai svarbūs, tačiau jie nėra būtini. Kaip pavyzdys yra Ar myli mane? knygelė, kur piešinėliai nespalvoti ir gana statiški, tačiau juos pakeičia šmaikštus dailininko požiūris į dėstomas mintis, kurios atsveria visus prieš tai minėtus efektus. Dailininkas stengiasi sukelti skaitytojui tam tikrus jausmus: savo braižu jis kuria ekspresiją, slogią nuotaiką, žaismingumą, kurie apjungia pateikiamą knygelės turinį. Dailininkas žaidžia vaizdais, autorius- tekstais: jie kuria sudėtingas fabulas, kurias anot M. E. Grost, ne visada lengva suprasti. Dėl to komiksai tampa stebinančiai intelektualūs. Kartais komiksų siužetas toks originalus, kad jis tampa iššūkiu net labai išsilavinusiam skaitytojui [13]. Prie tokių galėtume priskirti verstus leidinius Barnis ir žydroji nata, bei Kelionė į Tulumą, priklausančius „devintajam meno lobynui“. Komiksai siekia pamokyti, bent jau tie, kurie skirti vaikams (Tadas ir misteris Arkadas, Kalėdų senelio kelionė, Nosas+Nulas ir dar kažkas). Dėl visų šių funkcijų ir elementų, knygelės nėra lengvai skaitomos, jas suprasti galima tik įsijungus į vyksmą, susitapatinus su autoriaus ir dailininko mintimis. Čia svarbūs tampa skaitytojo pojūčiai, kurie yra jo psichinių procesų atspindys. Pojūtis nusako, kad kažkas žmogų veikia [24]. Komiksuose veikia vaizdinys ir tekstas. Vaizdai perduoda dinamiką ir sukelia poveikį spalvomis. Taigi svarbiausi yra regos receptoriai. Pasak P. H. Vaitkevičiaus, rega žmogui teikia 95 procentus visos informacijos apie aplinką [24]. Tuo galėtume paaiškinti skaitytojų trauką komiksams. Pastarųjų piešinėliai veikia ne tik atskiromis detalėmis, bet ir pačia visuma, kur turinio nuotaika perteikiama spalvų pagalba. Tai svarbus faktorius. Tą patvirtina P. H. Vaitkevičius, teigdamas, kad spalva atsiranda žmogaus suvokimo dėka, nes ji pati yra psichologinis tam tikro objekto požymis. Mene spalvos įgauna vis didesnę reikšmę [24]. Komiksų dailininkas taip pat jas renkasi ne atsitiktinai, jis suvokia pasirinktos spalvos poveikį skaitytojui ir naudoja ją kaip tam tikrą kodą, sukeliantį reakciją pastarojo sąmonėje. Dailininkas ima žaisti skaitytojo pojūčiais. Jis renkasi spalvų intensyvumą, jų derinimą, kontrastuoja, norėdamas pabrėžti ar sujaudinti. Skaitytojas, pats to nesuvokdamas, pasiduoda įtaigai ir toliau jau žaidžia savo vaizduotėje. Kaip teigia N. M. Grendstad, vaizduotė yra viena iš mąstymo formų, kuris be jos dar apima samprotavimą, svarstymą, domėjimąsi, svajones, haliucinacijas ir sapnus. Svarbiausia tai, kad ji įgalina panaikinti laiko ir erdvės ribas, leidžia išgyventi įsivaizduojamus įvykius, įjungiant į juos save, vaizduotėje suaštrėja pojūčiai ir mes galime kurti situacijas visai kitokias, nei realiame gyvenime [10]. Jos pagalba sugebame suvokti ir tokius kūrinius kaip komiksai. O šie savo ruožtu lavina vaizduotę ir veikia skaitytojo emocijas ir mintis. Perskaitę vieną komiksą, jaučiamės laimingi, tarsi išsiaiškinę gyvenimo džiaugsmo paslaptį, užvertę kitą knygelę liekame susirūpinę, trečioji nuteikia mus veikti, o tokia kaip Kelionė į Tulumą- sukrečia ir pribloškia. Komiksai tuo ir skiriasi nuo meno kūrinių, kad pagrindinės jų funkcijos yra estetinė ir lavinamoji. Svarbu ne tik pajusti grožį, bet ir įgauti tam tikros patirties, kurios esmę galime suvokti vaizduotės pagalba. Komiksai išreiškia turinį tam tikra forma, kuri veikia vaizduotę kaip asociatyvų mąstymą. Pastarąjį sąlygoja saviti išgyvenimai, todėl ne kiekvienas skaitytojas vienodai priima tą patį turinį, ypač kai šis pateikiamas ne tik tekstu, bet ir menine forma. Dėl to konkreti knyga gali vienam būti ypatinga, o kitam- visai nepatikti. Vaizduotė atranda turinyje tuos elementus, kurie skaitytojui yra svarbūs ir juos suaktualina. Taip kiekvienas komiksas įgyja unikalią reikšmę kiekvienam skaitytojui individualiai. Tą suteikia vaizduotei būdingas „išgyvenimo visybiškumas“, kuris leidžia nepaisyti logikos, realybės, galimybių [10]. Ypatingai šis poveikis atsiskleidžia superherojiniuose komiksuose. Minėtas faktorius galbūt ir lėmė jų populiarumą Amerikoje.

Komiksų turinys atsiskleidžia per žaidimą mintimi. M. McLuhan savo knygoje išsako mintį, kad juokaujant ir žaidžiant atsiskleidžia vientisa asmenybė. Jie slopina dirginimą ar padeda prisitaikyti prie įtampos ir tampa kultūros modeliais. Jie susiję su skaitytojo psichologiniu išgyvenimu. Kad žaidimai būtų malonūs, jie turi atspindėti realų gyvenimą [18]. Galima teigti, kad komiksai turi savyje ir žaidybiškubo funkcijų. Čia autorius ir dailininkas nustato tam tikrą minties seką kaip būtinas tasykles, kuriomis remiantis turėtų būti skaitoma pieštinė istorija. Komikso neįmanoma skaityti nuo vidurio ar dalimis. Pagrindinė šių kūrinių taisyklė, kad jie turi būti perskaitomi vienu prisėdimu. Tą patvirtina ir šių leidinių apimtis, kuri mažinama iki minimumo. Skaitytojas pasiduoda tokiems nurodymams. Komikso kūrėjai žaidžia dėlionę, parinkdami tekstą ar paveikslėlio komponentus. Toks dėliojimas turi tikslą būti suprantamu kitiems. Išrenkami įtaigiausi, taiklūs elementai, kurie komponuojami tam tikra tvarka. Skaitytojo užduotis- išnarplioti pasakojimą, bei tinkamai jį suprasti. Komiksai kaip intelektuali medija, kuria sąveiką tarp autorių ir skaitytojų. Tokia sąveika ir yra pagrindinis žaidimo principas. M. McLuhan išskiria ne žaidimo dalyvius, bet pačią žaidimo formą [18]. Taip ir aprašomuose komiksuose: svarbiausia ne autorius ir ne skaitytojas, bet pati forma. Iš vienos pusės varijuojama pateikiamu turiniu, iš kitos- to turinio interpretavimu. Komiksai kaip ir žaidimai transformuoja tam tikrą kūrėjų patirtį, kurią skaitytojas atskleidžia per savo emocijas. Pieštiniai pasakojimai neatsiejami nuo socialinės aplinkos, todėl jų turinys, daugiau ar mažiau ją atspindi. Tam tikra prasme- tai formoje išreikšta visuomenės sąmonė, leidžianti kūrėjui ir skaitytojui komunikuoti.

Komiksai: Jų turinys ir funkcijos





Atgal į sąrašą

Komentarai
Puslapiai:

Pridėti komentarą
Vardas: El. paštas:
32*2?
    
Komiksai.com pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Komiksai.com 2003 - 2015    El. paštas @    Visos teisės saugomos.
Visa medžiaga, tiek grafinė tiek tekstinė, kuri buvo šiame tinklapyje panaudota nesuderinus su jų autoriais, tarnauja tik komiksų idėjos populiarinimui. Panaudoti kūriniai yra teisėtų autorių nuosavybė.