Komiksai: Jų turinys ir funkcijos (IV dalis)

Komiksai yra intelektuali medija. Dažniausiai pastarieji labai skiriasi nuo visuomenėje vyraujančios nuomonės apie juos. Paveikslėlių serijos pasižymi didele išmone, nes jų kūrėjų užduotis yra kuo įtikinamiau perteikti informaciją kuo labiau kompaktiška forma. Komiksų autoriai turi apgalvoti kiekvieną piešinėlį ir kiekvieną įrašomą žodį. Nuo to, kaip greitai bus skaitomas jų kūrinys ir kaip lengvai suprantamas, priklauso pastarojo sėkmė. Pasirinktas dėliojimo, komponavimo būdas turi intriguoti skaitytoją, mesti jam tam tikrą iššūkį. Komiksus skaityti nėra paprasta. Tekstas be skaitytojo vaizduotės pagalbos neatskleis originalios idėjos. Norint suprasti komiksą, svarbu kreipti dėmesį į dvi jo sudedamasias dalis: į piešinį ir į tekstą, be to- pasitelkti savo vaizduotę.
Lietuviški komiksai, kaip ir pavyzdžiui estiškieji, neturi visuotino populiarumo. Jie dažniausiai yra kuriami pavienių entuziastų. Tai galėjo susiklostyti dėl tam tikrų istorinių- politinių sąlygų, o taip pat ir dėl kultūrinės erdvės apribojimų.
Mus domina komiksai, atsiradę nuo LR nepriklausomybės atgavimo (1990-2005). Apžvelgdami jų turinį, bandysime pateikti konkrečius su laikotarpiu susijusius apibendrinimus. Komiksų knygeles vertinsime turinio prasme ir kaip tas turinys yra pateikiamas: ar išraiškingi paveikslėliai, kokią reišmę turi tekstas, kas vaizduojama viršelyje (komiksuose įprasta, kad viršelio piešinėlis atskleistų pagrindinę mintį, parodydamas aiškią užuominą, tačiau nepasakytų istorijos baigties). Komikso viršeliui visada buvo teikiama ypatinga reikšmė: jis turi intriguoti potencialų skaitytoją, juk komiksai niekada nebuvo reklamuojami- jie patys turėjo savo viršeliu atkreipti dėmesį ir susirasti skaitytoją. Suskirstysime knygeles į taip vadinamuosius žanrus, nors pastarasis terminas šio tipo leidiniams nėra aiškiai apibrėžtas. Komiksą priskirti vienam ar kitam žanrui galima pagal jo turinį, pagal autoriaus kategoriją („Pietų rašytojai“), kartais pastarieji išreiškia bet kokią kūrinio rūšį, pagal kurią jie galėtų būti atpažįstami, o kitąsyk tiesiog nurodomos populiarios formuluotės (mokslinė fantastika, vesternai). Galima teigti, kad komiksų žanrų pavadinimai priklauso nuo jų kūrėjų ir skaitytojų: kokį suteiksime, toks ir bus [9]. Žanrų neapibrėžtumas turbūt yra sąlygotas nepaprastos šių leidinių įvairovės. Kiekviena išreikšta nauja mintis, atskleidžianti tam tikrą turinį, jau gali tapti nauju komiksų žanru. Taigi lietuviškosios knygelės šiame tyrime suskirstytos subjektyviai.

[PASTABA: Lietuviškų komiksų knygučių turinio apžvalga nėra skelbiama viešai.]