Komiksai: Jų turinys ir funkcijos (III dalis)

Komiksų istorija

Yra dvi nuomonės, susijusios su komiksų atsiradimu. Prancūzas T. Groensteen teigia, kad komiksas atsirado XIX a. Europoje, bet paplito Amerikoje [11]. Amerikiečių autoriai teigia, kad komiksų atsiradimo šalis yra JAV. Mes remsimės prancūziškąja nuomone, nes lyginant tyrimo objekto atsiradimo datas įvairiuose šaltiniuose, aiškėja, kad tai teisinga.
Apskritai komiksų istorijos užuomazgomis laikoma jau piešiniai ant uolų. Visa tai grindžiama piešinėlių serijos, turinčios tam tikrą siužetinę liniją, sukūrimu. Komikso pirmtakų buvo ir antikos laikais, ir viduramžių laikotarpiu. XVI a. viduryje vokiečių sukurtos medžio raižinių piešinėlių serijos pasakoja apie šventųjų gyvenimus, pasaulietiško gyvenimo tuštybę, kritikuoja žydus. Reformacijos laikais jie išreiškia politines, religines idėjas. XVII a., vykstant religiniams karams, atsiranda propagandinių ir patriotinių „komiksų“. Būtent nuo tų laikų įsitvirtina tradicinė komikso forma: kai tekstas yra dėstomas aplink pasakojamuosius paveikslėlius. XVIII- XIX a. Europoje vyravo karikatūros, kurios jau turėdavo „balionus“ (Lietuvoje dar vadinamus debesėliais), o juose buvo įrašoma personažų kalba. Pirmuoju tikru komiksu Europoje, turinčiu nuolatinius personažus, autorė įvardina Wilhelmo Buscho darbą Maksas ir Morisas, kuris 1865 m. pasirodė periodiniuose leidiniuose, o vėliau buvo išspausdintas atskirai. Tuo tarpu Amerikos laikraščiuose piešinėlių serijos atsiranda tik nuo 1892 m., tačiau tikroji pradžia siejama su 1896 m. periodikoje išspausdintu Richardo Feltono Outcoulto komiksu The Yelow Kid, kuris stipriai padidino World tiražą ir atvėrė kelią šiam žanrui. Knygos formato fenomenu tapo Jerry Siegel ir Joe Shuster sukurtas Supermenas (1938). Tuo tarpu Europoje jau viešpatavo belgų dailininko Georges Remi sukurtas Tintinas ir Prancūzijoje populiariausias Asteriksas [12]. Tuo remiantis galime pažymėti, kad T. Groesteen teiginys apie komikso atsiradimo Europoje pirmumą yra teisingas.

Lietuvoje pirmuoju komiksu Stasys Bulzgis įvardina J. Rimkaus albumą karo tema Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915- 1919 m. Paveikslėliuose ir trumpuose jų aprašymuose, kuris išėjo Kaune 1922 m [1].
Remiantis pastaraisiais duomenimis matome, kad komiksas neatsirado staiga. Jis vystėsi nuo pradinės idėjos, minties piešinėlyje, kuris vėliau išauguso į piešinių seriją ir galiausiai objektizavosi kaip knyga. Komiksas visada buvo greta visuomenės. Jis tapo įrankiu, perteikiančiu ideologines, politines, religines, kultūrines pažiūras ir realijas. Gal dėl to šis laisvalaikio tipas vieniems buvo nepamainomai svarbus, o kitiems tapo nepageidaujamas. Jis kalbėjo tiesiai, atvirai, drąsiai, išraiškingai. Ne visiems patiko šios komiksų savybės. Kai kurie detektyviniai, nuotykių, koviniai komiksai sukėlė suaugusiųjų nepasitenkinimą dėl prievartos ir smurto vaizdavimo. Todėl 1954 m. JAV buvo įkurta organizacija, turėjusi parengti savicenzūros standartus. Leidėjų organizacija pasivadino „Comics Magazine Association of America“. Jie nurodė autoriams kreipti dėmesį į aiškiai atpažįstamų institucijų vaizdavimą, į kalbos kultūrą, smurto ir nusikaltimų vaizdavimo tvarką, charakterių orientaciją, uždraudė alkoholinių, narkotinių medžiagų propagandą, apibrėžė drabužių ir seksualumo vaizdavimo galimybes [22]. Panašiai ir Les Daniels savo knygoje vardina punktus, kuriems komiksuose buvo keliami sugriežtinti reikalavimai: nusikaltimų vaizdavimas, leidinio pavadinimo kultūra, teksto kultūra. Nustatoma daugybė draudimų, susijusių su požiūriu į religiją, rasę išsakymu; nusakančių žmogaus kūno ir jo drabužių vaizdavimo sąlygas; taikomos taisyklės išreiškiant požiūrį į vedybas ir seksą [8]. Laikui bėgant, komiksai ir toliau populiarėja. Jie konkuruoja su animacija ir kino filmais. Juos skaito ir suaugusieji ir vaikai, nes tuomet jie randa galimybę atitrūkti, sumažinti įtampą. Komiksai yra lengvai ir greitai skaitomi, jie domina visuomenę kaip kažkas naujo, nes paveiklėlių serija skatina skaitytoją dalyvauti vyksme: pritarti ar prieštarauti keliamoms idėjoms ir išsakomoms mintims.
T. Groensteen rašo, kad komiksų istorija yra tiek pat svarbi kaip ir meno istorija. Tą įrodo visa jų evoliucija ir šiandieninis rezultatas [11]. Komiksai kuriami, verčiami, kolekcionuojami, steigiami jų klubai ir asociacijos, apie juos rašomos kritinės studijos, rengiami įvairūs konkursai ir simpoziumai komiksų piešėjams. Pastarieji, kurdami, siekia kokybės ne tik literatūrine, bet ir menine prasme (galime paminėti, kad prancūzų- belgų komiksai yra ypatingai geros kokybės. Tą pabrėžia ir amerikiečiai).

Kokia gi yra lietuviško komikso istorija, prasidėjusi nuo pasakojimo apie karą? Toji istorija dar neparašyta. Akivaizdu, kad ji įtakota dviejų pasaulinių karų, o po to- sovietinės okupacijos rėžimo. Tą akcentuoja tokį pat likimą patyrę estai. M. Laaniste teigia, kad sovietmečiu pasikeitė pats požiūris į žurnalistiką (tai įtakojo ir laikraščiuose spausdinamus komiksus), spauda buvo griežtai kontroliuojama ir tapo propagandos įrankiu. Taip komiksai kuriam laikui dingo iš periodinės spaudos, o dienraščiuose beveik ir nebepasirodė per visą okupacijos laikotarpį [17]. Tik vėliau vis pradėjo daugėti tokių komikso rūšių kaip satyra, šaržas ir karikatūra. Pasitaikydavo ir iš užsienio kalbų verstų, ir originalių tautinių kūrinių, bet čia jau atskira istorija, kurią reikėtų nuodugniai ištirti. Bet kokiu atveju galima teigti, kad atgavus nepriklausomybę, išlaisvėjus spaudai, atsivėrė naujos perspektyvos komiksų kūrėjams: tai galimybė tiesiai išsakyti savo mintis. Atsirado ne tik atskiri leidiniai, bet ir žurnalų, kuriuose jaunieji kūrėjai galėjo parodyti savo sugebėjimus. Galima paminėti Bus dar, mėnesinį žurnalą, išleistą Kaune 1993 m. ir Žaliąjį laikraštį, skatinusius komiksų kūrybą.
Šis tyrimas skirtas šiuolaikiniams pasakojimams: meniškai apipavidalintiems literatūros kūriniams, išleistiems knygų pavidalu. Šiandien Lietuvoje yra ir verstų, ir originalių, lietuvių autorių komiksų (panašiu santykiu). Pastarųjų tarpe dominuoja nuotykių- kelionių, istorinio, detektyvinio turinio knygelės. Ar lietuviai kuria komiksus tik vaikams? Tą mes išsiaiškinsime tolesniuose šio tyrimo puslapiuose.

Komiksai: Jų turinys ir funkcijos

I dalis: Įvadas
II dalis: Kas yra komiksas
III dalis: Komiksų istorija
IV dalis: Apie lietuviškus komiksus, išleistus nuo nepriklausomybės atgavimo
V dalis: Vaizduotė ir žaidimas
VI dalis: Komiksas kaip medija
VII dalis: Išvados
VIII dalis: Bibliografinių nuorodų sąrašas

Draudžiama naudoti paskelbtą medžiagą be straipsnio autorių sutikimo. Norėdami gauti sutikimą rašykite į info@komiksai.com.