Komiksai: Jų turinys ir funkcijos (I dalis)

Įvadas

Komiksai tipologiniu požiūriu priklauso laisvalaikio literatūros žanrui. Bibliotekoje juos randame vaikų ir meno skyriuose. Tai unikalios knygelės, kurios kaip ir kiti laisvalaikio leidiniai pasižymi savitais bruožais, skirtais sudominti skaitytoją. Juos galime vertinti ir literatūriniu, ir meniniu aspektais.
Šiame darbe pateikiamas komikso apibrėžimas, jo istorija, aiškinamas pats terminas. Dėl savo netradicinės literatūrinės formos, komiksai suvokiami kaip medija. Todėl, kalbėdami apie šią laisvalaikio leidinių rūšį, turime nepamiršti ir kitų medijos dalykų. Darbe aptariama kino filmų sąveika su komiksais. Lyginant aptariamo tipo leidinius Lietuvoje su kitomis Europos šalimis, matome, kad mūsų šalyje pastarieji nėra populiarūs. Šiek tiek labiau jais domimasi Lenkijoje, ten rengiami komiksų simpoziumai, rašomi straipsniai (Tarptautinis Komiksų Festivalis „Komiks 2004“ jau penkioliką kartų vyko Lodzės mieste Lenkijoje). Lietuvoje galime rasti tik individualią komiksų svetainę, atskirus jų autorius, žurnalą, leidžiantį pieštines istorijas (Bus dar), aptikti žinutę apie rengiamą tarptautinį komiksų konkursą ar seminarą, skirtą juokui. Visa tai- yra kaip atskiras pasaulėlis, skirtas jį suprantantiems ir mėgstantiems, stokojantis visuomenės pripažinimo. Mes neturime pasaulinio garso komiksų, kokius turi prancūzai ir belgai, tačiau mums savos šalies autoriai ir jų kūriniai yra labai svarbūs. Jie kuriami ir jais domimasi. Galbūt komiksų kaip medijos nepopuliarumą lemia tam tikros ekonominės šalies sąlygos. Juk iš kitų šalių pavyzdžių matome, kad komiksų „gyvenimas“ nesibaigia knygose. Jie tampa meniniais kino filmais ar animacija ir atvirkščiai. Pasaulis, virstantis medija, daro komiksams paslaugą: leidžia jiems ir toliau gyvuoti kaip populiariam laisvalaikio literatūros žanrui.
Ribotas komiksų kiekis ir jų nepopuliarumas lemia ir literatūros apie juos stoką. Lietuvoje kol kas nėra išleisto jokio išsamaus veikalo ta tema (toks turėtų pasirodyti 2005 m.). Spaudoje randame tik keletą straipsnių: Stasys Bulzgis rašo apie pirmąjį lietuvišką komiksą; Milda Kniežaitė- apie mūsų šalyje viešėjusį garsų prancūzų komiksų kūrėją [Ž. De Lustalis]; Vita Mozūraitė sprendžia klausimą, ar komiksai mūsų priešai, ar draugai; Šiaurės atėnuose išsamesnis straipsnis apie komiksų istoriją. Užsienio šalių autorių literatūros apie šį laisvalaikio žanrą taip pat mažai. Pavyko rasti tik tris skirtingų pavadinimų knygų egzempliorius. Visa kita informacija yra pasiekiama tik internetu.

Šio darbo tikslas yra apibendrinti ir suregistruoti komiksus nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų, išanalizuoti juos turinio atžvilgiu. M. E. Grost savo staipsnyje apie komiksus teigia, kad tyrinėdami pastaruosius autoriai dažniausiai naudojasi istoriniu tyrimo metodu, pamiršdami turinio analizę. Tačiau galbūt jų pasakojimas ir yra jų istorija? Tuos klausimus ir bandysime išsiaiškinti, remdamiesi amerikiečių ir prancūzų komiksų istorija, minėtų šalių tyrėjų išvadomis apie žanrus. Jų pateikta medžiaga leidžia daryti apibendrinimus ir pritaikyti juos lietuviško komikso turiniui nagrinėti. Dėl literatūros apie nagrinėjamą laisvalaikio tipą stokos Lietuvoje ir jai panašiose ekonominiu, politiniu ir kultūriniu požiūriu valstybėse, šio darbo apibendrinimus tenka grįsti didžiųjų valstybių patirtimi ir išvadomis. Kaip pavyzdį palyginimui turime tik trumpą straipsnį apie estų komiksų istoriją.
Komiksų, kaip specifinių leidinių turinio analizė neatsiejama nuo jų formos ir pastarosios pateikimo būdo, todėl jie taip pat yra privaloma šio darbo dalis. Svarbūs klausimai: kaip formuojamas kūrinio pateikimas, kaip generuojama mintis (žaidimas mintimi) komikso kūrimo procese ir jį skaitant, kokiais kriterijais remiantis jis kuriamas, kaip derinamas tekstas ir piešinys, kokia yra paveikslėlių atlikimo technika, kaip ir kokia pateikiama idėja, kaip apibrėžiamas laikas ir erdvė komiksuose, kokia jų apimtis, kokios kitos sudedamosios tų kūrinių dalys, kaip jie skirstomi (suaugusiųjų ir vaikų), dailininko, rašytojo ir skaitytojo santykis. Visi minėti klausimai tiesiogiai susiję su komiksų turiniu ir jų funkcijomis, todėl toliau jie bus nagrinėjami. Svarbiausias dėmesys, žinoma, skiriamas tiriamų leidinių žanrams, jų susiformavimui.
Šis tyrimas aprėpia tik komiksų knygeles. Čia neminimi trumpieji komiksai, vadinami „stripais“ [angl. strip - trumpa piešinių serija, dažniausiai spausdinama periodinėje spaudoje]. Visi šaltiniai yra rinkti de visu. Nepavyko gauti tik Vėžlių pramuštgalvių serijos, Vilties knygos: Tarptautinio leidinio vaikams, Šaipokų, taip pat neaprašomi kiti serialiniai leidiniai, o pasirenkamas vienas egzempliorius kaip pavyzdys (Kiškis Kvanka, Antulis Donaldas, Donaldas ir kiti, Tom & Jerry).

Komiksai: Jų turinys ir funkcijos

I dalis: Įvadas
II dalis: Kas yra komiksas
III dalis: Komiksų istorija
IV dalis: Apie lietuviškus komiksus, išleistus nuo nepriklausomybės atgavimo
V dalis: Vaizduotė ir žaidimas
VI dalis: Komiksas kaip medija
VII dalis: Išvados
VIII dalis: Bibliografinių nuorodų sąrašas

Draudžiama naudoti paskelbtą medžiagą be straipsnio autorių sutikimo. Norėdami gauti sutikimą rašykite į info@komiksai.com.