Paieška




ISTORIJA
Atgal į sąrašą
Asteriksas- mažasis supermenas.
2004-07-08

Reiškinį, kuriuo tapo komiksas “Asteriksas” galima būtų apibrėžti dviem žodžiais- nesibaigianti šlovė. Pažvelgus giliau kodėl Asteriksas ir galai iš mažo Bretanės kaimelio tapo kone pačiais populiariausiais komiksų herojais Europoje, peršasi išvada, kad jie buvo pasmerkti šlovei.

Žurnalo "Pilote" 1959 m. viršelis.
Lygiai prieš 45 metus, 1959 m. spalio 29 d. legendinio komiksų žurnalo “Pilote” puslapiuose debiutavo pasakojimas apie karinguosius galus. Komikso autoriai , dailininkas Albert Uderzo ir scenaristas Rene Goscinny. Komikso fabulos pagrindas elementarus: kuklus, mažas galų kaimelis priešinasi nenugalimai Romos imperijai. To pakako pirmiems albumams, kuriuose skaitytojui pristatomi veikėjai, jų papročiai ir charakteriai. Vėliau autoriai pradėjo siųsti Asteriksą į vis tolimesnius senovės pasaulio kampelius, kur su savo amžinu draugu Obeliksu išgyvendavo vis įdomesnius nuotykius.

Šio nuotykinio komikso receptas buvo papildytas keliais “prieskoniais”, iš kurių svarbiausi du pagrindiniai veikėjai. Goscinny kurdamas komikso veikėjus stengėsi paryškinti kuo didesnius jų skirtumus: Asteriksas- mažas, fiziškai silpnokas, bet protingas ir gudrus;Obeliksas- bambeklis, storas, lėtapėdis, menko protelio milžinas, bet jautrios sielos ir geros širdies. Tokių kontrastų yra ir daugiau, bet pats ryškiausias Romos imperijos konfrontacija su mažu Galijos kaimeliu.

Kitas “prieskonis" iš Goscinny virtuvės yra lengvumas kuriant visą būrį spalvingų personažų. Jau pačiam kaimelyje jų yra ištisa galybė, kad ir pats kaimo vadas Vitalstatistiks, bardas Kakofoniks, amžinai susirieję žvejys Unhygieniks ir kalvis Fulliautomatiks, ar svarbus komikso fabulai žynys Getafiksas. Dar didesnius charakterių lobynus aptinkame sekdami Asterikso ir Obelikso keliones po senovės pasaulį.

Eilinė smagi dienelė.

Vienas svarbiausių veikėjų šiame komikse yra jau minėtasis Getafiksas. Tik jo dėka kaimelis turi magišką galios gėrimą. Getafiksas komiksui suteikia magiškumo, o nevienas serijos albumas pasakoja apie šio druido išradimus.

A. Uderzo ir R. Goscinny.
Asterikso ir Obelikso kelionės paskatino vaizduoti tai kas šiame komikse labiausiai žavi- įvairias šalis ir jų kultūras. Tiek dailininkas tiek scenaristas lenktyniavo tarpusavyje kas įdomiau pavaizduos kokią nors tautą. Jeigu kuris nors vienas iš jų surasdavo charakteringus bruožus, tai antras pažerdavo daugybę stereotipų susijusių su ta tauta. Vienu metu Uderzo ir Goscinny pradėjo interpretuoti istoriją taip kaip jiems atrodė geriau, pvz. Koliziejus sugriuvo po gladiatorių kovos su atvykėliais iš Galijos; Sfinksas Egipte neteko nosies Obeliksui ant jos užsiropštus ir t. t.

Šiam komiksui linksmumo suteikia ir dažni pasikartojimai, kurie tarsi jungia atskirus albumus į vieną serialą pvz.: piratų skandinimas; klausimas kas atsitiks Obeliksui jam išgėrus galios gėrimo ir t. t. Tokių įdomybių “Asterikse” yra begalo daug. Reiktų pasakyti, kad po pirmosios herojų kelionės autoriai buvo kritikuojami prancūziško nacionalizmo skleidimu. Bet iš sąžiningumo reiktų pridurti, kad būdas, kuriuo šaipomasi iš kitų tautų yra neužgaulus, o patys prancūzai pašiepiami ne ką mažiau, ypatingai egocentrikai iš Liutecijos (Paryžiaus).

Piratai po eilinio "draugiško" kontako su Asteriksu ir Obeliksu.

Prieskoniai, prieskoniais, bet komikso nebūtų be piešinio. Groteskiška Alberto Uderzo piešimo maniera išlieka atmintyje ilgam. Iš grafinės pusės komiksui priekaištauti negalima. A. Uderzo visuomet išlaiko aukštą piešimo lygį nebijant eksperimentuoti ir žaisti komikso forma. Sklinda legendos apie tai kieno karikatūras galime išvysti “Asterikse”. Dailininkas talentingai perteikdavo to meto įžymybių atvaizdus, pradedant Elizabeth Taylor, Kirk Douglas, The Beatles ir baigiant autorių draugais bei Prancūzijos politikais. A. Uderzo taip pat parodijuodavo garsius dabarties bei senovės meno kūrinius.

Grupės THE BEATLES šaržas.
Prancūzų- italų kraujo U. Uderzo su lenkų- ukrainiečių kilmės R. Goscinny ir jo keliautojo patirtimi (būdamas vaikas gyveno Buenos Aires, vėliau Niu Jorke) tandemas padėjo sukurti universalų ir visame pasaulyje suprantamą komiksą “Asteriksas”. Be jau minėto autorių talento ir atitikimo, svarbios buvo ir to meto istorinės realijos. Šio komikso debiutas sutapo su metu, kai prisiminimai apie Antrąjį Pasaulinį karą nebuvo atvėsę, tad ir mažo kaimelio besipriešinančio užpuolikui vaizdas įgavo naują simboliką. Ypač tai pastebima, kai į vieną iš pirmųjų savo kelionių Asteriksas ir Obeliksas leidžiasi po Germanų žemę. Jos gyventojai ant galvų nešiojo šalmus a la wehrmaht ir jų kalbos tekstai buvo rašomi gotiškomis raidėmis. Tai linksmino ir viliojo skaitytojus.

Kiek vėliau skaitytojai patys prašydavo naujuose “Asterikso” nuotykiuose parodyti vis kitas tautas. Juos domino kaip autoriai pavaizduos gyventojus iš Britanijos, kaip iš Indijos, kodėl jie yra tokie, o ne kitokie. Kartu buvo galima šio bei to išmokti bei sužinoti (ypatingai tai buvo naudinga mažamečiams skaitytojams). Autoriai paprastai ir kartu patraukliai parodo mums kultūrų, papročių, pasaulėžiūrų įvairumą. Todėl pavyzdžiui anglai noriai pirko ši komiksą, nes norėjo sužinoti, kaip juos mato kitos tautos. Panašus mechanizmas galėjo suveikti ir kituose kraštuose, kuriuos aplankydavo galai komikso puslapiuose arba leidinių forma. Taip pasaulis ir užsikrėtė asteriksomanija.

Pirmasis (piratinis) ir paskutinis lietuviškas leidimas.
Šiuo metu “Asteriksas” tapo aukso gysla jo autoriams. A. Uderzo (R. Goscinny mirė 1977 m.) dabar galėtų gyventi vien tik iš albumų pakartotinų leidimų ar parduodamų tiražų užsienyje (šis komiksas yra išverstas į daugiau kaip 100 kalbų). Mažojo karžygio atvaizdą galime pamatyti ant kavos puodelių, marškinėlių,atvirukų, kompiuteriniuose žaidimuose, pramogų parke a la “Disneyland” ir pan., o 70- aisiais pereito šimtmečio metais buvo sukurta keletas animacinių filmų.

40 gimtadienio proga Asteriksas ir Obeliksas buvo pagerbti vaidybiniu filmu , bene pačia brangiausia Prancūzijos kino produkcija.

Pirmi dainos žodžiai iš animacinio filmo skamba maždaug taip: “Asteriksas, tai asų asas, toks mažas, bet tikras supermenas…”. Ji parašyta prieš keletą dešimtmečių, bet iki šiol galima su jos žodžiais sutikti. Amerikiečiai turi savo Supermeną, o mes Europiečiai savo Asteriksą.

Nuorodos:





Atgal į sąrašą

Komentarai
  martynux martynux[ 2009-05-11 18:21:48 ]
ai visai nieko!? nu gal biski ir nesamone?!?!?! siaip neskaiciau bet man tas asteriksas ir obeliskas niekada nepatiko ir nepatiks!!!!!!!!!!!!!
 
 
  romelis romelis[ 2007-05-15 01:26:59 ]
vaikystej kazkur turejau bet praganiau, dabar ieskau kur isigyti, gal kas netycia turi ?
 
 
Puslapiai: 1 

Pridėti komentarą
Vardas: El. paštas:
32*2?
    
Komiksai.com pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Komiksai.com 2003 - 2015    El. paštas @    Visos teisės saugomos.
Visa medžiaga, tiek grafinė tiek tekstinė, kuri buvo šiame tinklapyje panaudota nesuderinus su jų autoriais, tarnauja tik komiksų idėjos populiarinimui. Panaudoti kūriniai yra teisėtų autorių nuosavybė.