Paieška




ISTORIJA
Atgal į sąrašą
Herge- Tenteno tėvas
2007-02-15

Herge- Tenteno tėvas

Georges Prosper Remi (Herge, tarti [erž‘e]) buvo vienas svarbiausių kūrėjų komikso istorijoje. Gimė 1907 m. gegužės 22 d. Briuselyje. Jau būdamas vaikas rodė polinkį piešimui ir įvairioms vaizduojamojo meno rūšims. Vaikystėje mokėsi vienoje iš daugelio Briuselio katalikiškų kolegijų (College Saint- Boniface). Mokslas nebuvo aistringu jo pomėgiu ir kaip sakė pats, kėlė didelį nuobodulį. Kai sukako 14 metų pasirodė jo pirmieji darbai, pirmiausiai skautų laikraštyje „Jamais assez“ („Niekada daugiau“), du metai vėliau skautų žurnale „Le Boy-Scout Belge“ („Belgijos skautas“). Tuo laikotarpiu ir pradėjo pasirašinėti savo darbus pseudonimu Herge, kuris kildinamas iš jo inicialų RG (tariamų prancūziškai).

1925 m. baigė mokslus ir įsidarbino katalikų žurnalo „Le XXe Siècle“ („Dvidešimtas amžius“) prenumeratos skyriuje. Tuo pat metu kūrė pieštines istorijas skautų žurnalui. Būtent „Le Boy-Scout Belge“ 1926 m. pasirodė pirminis Tenteno variantas- Totoras.

„Le Petit Vingtième”
1927 m. Georges Remi buvo pašauktas į karinę tarnybą, kuri laikinai sustabdė jo kūrybą. Metai vėliau grįžo į Briuselį, kur tapo žurnalo „Le Petit Vingtième” redaktoriumi. Tai buvo savaitinis žurnalo „Le XXe Siècle“ priedas vaikams, kuriame Herge buvo pasiūlyta piešti savo pieštinį pasakojimą. Po keleto mėnesių tėvas Wallez- vyriausias „Le XXe Siècle“ redaktorius- potencialiam komikso fabulos kūrimui pateikė knygą „Moscou sans voiles“ („Maskva be paslapčių“). Herge nevisiškai pasidavė atvirai antikomunistinei ir prokatalikiškai propagandai, bet tam tikrus elementus panaudojo savo kuriamame pieštiniame pasakojame. Būtent šioje stipriai ideologiškai angažuotoje aplinkoje, užgimė viena garsiausių komiksų serijų.

Prabėgus metams po Tenteno atsiradimo, Herge sukūrė dar vieną komiksą „Quick et Flupke” (“Kvikas ir Fliupkė”), apie Briuselio padaužas, kurių nuotykiai buvo pateikti „Le Petit Vingtième” puslapiuose. Tuo pačiu metu pasirodė ir pirmoji Tenteno knyga “Tentenas Sovietų šalyje”. Komikso leidėjais 1934 m. tampa leidykla “Casterman”. Bekuriant kitas Tenteno nuotykių komiksų knygas, kinta pagrindinio veikėjo charakteris. Esminis įvykis įtakojęs šią transformaciją, buvo Herge susitikimas su jaunu kinų studentu Tchang Tchong- Jenu. Dėka šios pažinties knyga „Le Lotus bleu“ (išleista 1936 m.) įgavo autentiškumo atspalvį, pateikė tuometinius aktualius pasaulinius įvykius. Pats autorius tikino, kad iki „Mėlynojo lotoso“ jo komiksai buvo daugiau žaidimas, neverti rimto dėmesio. Būtent šioje knygoje Herge subrendo kaip dailininkas ir kaip rimtas komiksų kūrėjas. Nuo šio momento, kurdamas komiksus, Herge pasinerdavo į informacijos paiešką, į tų šalių, kurias aplanko Tentenas, realijų studijavimą. Būtent dėl šių metodų Herge siekė nuvykti ir į Kiniją. Autorius buvo pakviestas Chang Kai- Sheko žmonos, bet artėjantis karas sutrukdė Herge nuvykti į Kiniją. Tuo tarpu prancūzų savaitraščiui „Coeurs vaillants“ („Budinčios širdys“) Herge nupiešė komiksą „Jo, Zette et Jocko“. Tai buvo dviejų vaikų ir jų beždžionėlės, Jocko, nuotykiai. Iš viso buvo sukurtos penkios komiksų knygelės su šiais herojais.

Pirmasis žurnalo numeris.
Antrasis Pasaulinis karas nesutrukdė autoriui publikuoti Tenteno komiksų. Nors laikraštis „Le XXe Siècle“ vokiečių okupacijos metu buvo uždarytas, Herge pradėjo kurti naują istoriją „Le Crabe aux pinces d’or“ („Krabas su auksinėmis žnyplėmis“), kuri buvo publikuojama „Le Soir“, viename iš nedaugelio karo metu leidžiamų laikraščių. Knyga buvo kitokia, nei Herge buvo pripratinęs skaitytojus iki šiol, t.y. joje, dėl cenzūros, nebuvo likę tuometinių politinių įvykių komentaro. Verta paminėti, kad būtent karo metu, įvyko permainos leidybinėje komiksų sferoje. Visų pirma technologinis progresas suteikė galimybę pigiai ir greitai spausdinti spalvotas knygas, bet būtina buvo autoriui iš naujo perpiešti iki šiol sukurtus komiksus apie Tenteną. Tai buvo tik į naudą šiam komiksui, nes lyginant su pirmaisiais kūrybos metais, Herge smarkiai patobulėjo. Šio laikotarpio neigiama pusė- knygų puslapių mažinimas. Dėl popieriaus trūkumo, Tenteno komiksai buvo sutrumpinti nuo 64 iki 48 puslapių.

Po karo Tenteno nuotykiai „Le Soir“ nebuvo spausdinami, nes sklido tuo metu gandas apie autoriaus kolaboravimą su okupacine valdžia. Kol įvairios instancijos aiškinosi šio gando tikrumą, Herge susipažino su Raymond Leblanc, kuris ką tik buvo įkūręs leidyklą „Lombard“. Būtent Leblancas pasiūlė dailininkui įkurti naują iliustruotą žurnalą jaunimui. Taip atsirado savaitraštis „Tintin“. Šiame žurnale periodiškai atsirasdavo mums jau gerai žinomo žurnalisto nuotykiai. „Tintin“ (leistas 1946- 1988 m.), kartu su „Spirou“, yra vienas iš seniausių Europos komiksų žurnalų.

1950 m. Herge vienas pirmųjų Europoje įkūrė savo asmeninę komiksų kūrimo studiją. Darbai vyko standartiniu šioms studijoms principu: pats autorius kūrė kadrų puslapyje išdėstymą ir piešė jų turinį pieštuku. Taip pat jis piešė nemažą dalį tušu, palikdamas savo asistentams užbaigti kadrų foną, piešti antraplanius objektus ir detales.

Kadras iš kino filmo.
Tenteno populiarumas metams bėgant tik augo, jį galima buvo sutikti kino filmuose (vaidybiniuose ir animaciniuose). Belgų aktorius Jean- Pierre Talbot atliko Tenteno vaidmenį didžiajame ekrane filme „Tintin et les mystere de la „Taison d‘Or“ („Tentenas ir „Auksinės vilnos“ paslaptis“), o vėliau „Tintin et les oranges bleues“ („Tentenas ir mėlyni apelsinai“). Abu filmai susilaukė milžiniško pasisekimo, panašiai kaip ir animacinių filmukų serija. 1976 m. rugsėjo 26 d. Briuselyje buvo atidengtas bronzinis paminklas dedikuojamas Herge , vaizduojantis Tenteną ir jo ištikimą draugą Milu. Trys metai vėliau atidarytas Tenteno muziejus – „Imaginary Tintin Museum“, taipogi išleista Herge knyga „Penkiasdešimt metų laimingo darbo“. Herge labai daug keliavo kurdamas savo komiksų knygas. 1971 m. aplankė Amerikos indėnus, vėliau Tolimųjų Rytų šalis, taip pat Taivanį ir Kiniją.

Herge yra pripažintas vienu iš piešimo technikos pradininkų, kurią olandų dailininkas Joost Swarte pavadino „ligne claire“ („švari linija“). Jos esmė yra siekti maksimalaus piešinio aiškumo, kuris būti kuo lengviau suvokiamas skaitytojui. Pasiekiama tai maksimaliai atsisakant nereikalingų detalių ir visus nupieštus objektus apvedant vientisa juoda linija. Taip sukuriamas schematiškas ir labai aiškus, ikoninis, nerealistinis piešinys. Šią techniką sėkmingai buvo naudojama ir kitų dailininkų nuo komikso atsiradimo laikų. Tačiau Herge išliko visų atmintyje kaip tas, kuris pirmasis panaudojo šią techniką nuosekliai ir techniškai ištobulindamas.

Herge mirė Briuselyje 1983 m. kovo 3 d.





Atgal į sąrašą

Komentarai
Puslapiai:

Pridėti komentarą
Vardas: El. paštas:
32*2?
    
Komiksai.com pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Komiksai.com 2003 - 2015    El. paštas @    Visos teisės saugomos.
Visa medžiaga, tiek grafinė tiek tekstinė, kuri buvo šiame tinklapyje panaudota nesuderinus su jų autoriais, tarnauja tik komiksų idėjos populiarinimui. Panaudoti kūriniai yra teisėtų autorių nuosavybė.