Citatos iš straipsnio apie 2004-ujų vasaros pabaigoje Jurbarke vykusio tarptautinio šiuolaikinės literatūros forumą Šiaurės vasara (rugpjūčio 2629 d.).
Šiemet forumas buvo skirtas juokui: Šiaurės vasara. Juoko galia. Juoko sampratai, išraiškoms įvairiose šalyse, kontekstuose, įvairiais laikais ir sąlygomis. Juokui politikoje bei politikai juoke. Juoko literatūros (nebūtinai visada juokingos) kūrėjams. Juokui vertimuose. Netgi juoko paklausai knygynų lentynose. Juoko galiai. Buvo kalbama ir apie intriguojančius, bet lietuviams dar gana svetimus komiksus. Taigi tikrai buvo ir į ką pasižiūrėti (forume dalyvavo svečiai iš Estijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Islandijos ir Rusijos), ir ko pasiklausyti (kiekvieną vakarą buvo skaitomi literatūros kūriniai, o dienomis pranešimai, davę peno ne tik diskusijoms salėje, bet ir apmąstymams vienumoje ar susitikus jau neformalioje erdvėje).
<..>
Pirmąjį vakarą Barbacano bare savo kūrybą skaitė didysis Lietuvos klasikas Juozas Erlickas, buvo pristatytas ir kito Lietuvos juoko genijaus Jurgio Kunčino atminimui skirtas projektas pagal J. Kunčino kūrybą Liudo Parulskio sukurtas komiksas Mėlynas kraujas.
<..>
Antrasis sekmadienio seminaras buvo skirtas komiksų kultūrai. Salė buvo pilna, tačiau gaila, kad šiame seminare, pagaliau gyvai ir ilgai vykusioje diskusijoje, nedalyvavo nė vienas lietuvis. Tai parodo mūsų požiūrį į komiksus, santykį su šiuo humorą, literatūrą ir vaizduojamuosius menus jungiančiu menu. Vienintelis lietuvis, vieno iš pirmųjų Lietuvoje tęstinio komikso Vilko istorija tekstų autorius Ernestas Parulskis forume nedalyvavo, jo atsiųstą tekstą perskaitė Leonidas Donskis. Svečiai Kristiina Kolehmainen (Švedija), Joakimas Pirinenas (Švedija), Knutas Larssonas (Švedija), Petteris Tikkanenas (Suomija) pasakojo apie tai, kaip jų šalyse ir apskritai pasaulyje suprantami komisai, kokios jų kūrimo tradicijos, kokie leidžiami žurnalai ir kokia komiksų ateitis (tik turbūt ne Lietuvoje). Įdomi komiksų teoretikų ir praktikų mintis komiksai užmezga ypatingą santykį su skaitytoju, nes kalba ne tik per raštą, bet ir per vaizdą, per tam tikrą seką, paveikslėlių kombinacijas, kurie mūsų pasąmonėje atsispindi kaip tam tikras siužetas; todėl jie suvokiami ne vieno, bet abiejų smegenų pusrutulių.
Po šio seminaro pasirodė, kad tokie komiksai, apie kuriuos kalbėjo svečiai, Lietuvoje dar nežinomi. Mes komiksus suprantame kaip pop, arba žemosios kultūros, apraišką, o užsienyje komiksai laikomi įdomia ir perspektyvia meno šaka, kurios verte net neabejojama. Tiesa, H. Helgasonas prasitarė, kad Islandijoje taip pat nėra nei komiksų, nei komiksų kultūros. Kai kurie pranešėjai į šį seminarą atvažiavo tiesiai iš Vilniaus, kur visą savaitgalį skaitė paskaitas apie komiksus, dalijosi savo patarimais ir mintimis.
Visą straipsnį rasite čia. |
Atgal į sąrašą