Jerzy Szylak. Kontrkultūros idėjos ir komiksų paveikslėliai

1. Kontrkultūra komikse

Roy Lichtenstein "Girl With Hair Ribbon" 1965 m. (fragmentas)

Nelengva nuspręsti, kokią rolę opozicionizmo istorijoje turėjo jaunų maištininkų piešti komiksai, išleisti fanzinų pavidale ir platinami neoficialioje apyvartoje. Tačiau ši role buvo didžiulė komikso, kaip meno rūšies, vystymo procese, taip pat komikso, kaip estetiškos prekės, paleistos į apyvartą. Per vieną dešimtmetį, šiek tiek „pop art” dėka ir garsiųjų Roy Lichtenstein bei Andy Warhol komiksų portretų, o šiek tiek „camp“ estetikos dėka, pagrįstos susižavėjimu „prastuoju“ menu, bet iš esmės oficialios kultūros paveldo atmetimo dėka, bei išraiškos priemonių, paženklintų kokybės stoka, pasitelkimo, komiksai neatpažįstamai pasikeitė.

Šeštame dešimtmetyje visi piešė komiksus, taip pat visi juos leisdavo ir stengėsi parduoti savo gamybą kur tik įmanoma. Visi pasakojo apie savo apmastymus, kreivokais paveiksliukais išreikšdavo savo frustracijas ir su netikėtu atvirumu pasakodavo gyvenimo nutikimus. Tas išpažinčių atvirumas turėjo kompensuoti technikos trūkumus.

Tekstų grubumas ir piešinių necenzūriškumas dar papildomai turėjo pabrėžti, kad turim reikalo su nuoširdumu, atvirumu ir … žodžio laisve. Ten buvo pilna dogmatiškumo ir lėkštų atradimų, bet juos suprasdavo, kaip revoliucingus, iš tikrųjų besipriešinančius realybei. Ir tai jų dėka, pirmą kartą kultūros istorijoje, (būtent šių) komiksų autoriai buvo pripažinti, kaip meninio „undergroundo“ atstovai.

Pieštinės istorijos rodė iškreiptą, groteskišką, pasaulio vaizdą, karikatūriškai iškeliant į paviršių viską, kas pagal jų autorius buvo užslėptomis spyruoklėmis, judinančiomis šį – drastiškai suvaržytą – pasaulį.

Robert Crumb "Mr. Natural" 1970 m. (fragmentas)

Roberto Crumbo komiksuose kapitalistų gauja prievartavo Motiną Gamtą, šou-biznio atstovai įgyvendindavo renginius, kur moterys buvo paverčiamos sekso objektais, policija mušdavo ką papuola, o hipiai norėjo tik mylėtis, ne kariauti. Vienos iš garsiausių Roberto Crumbo istorijų herojus, Whiteman (Baltasis) išsilaisvino nuo jo slegiančio buržuazinio režimo gyvenimo, kai buvo pagrobtas Big Foot būtybės (amerikiečių Yeti atitikmuo). Su ta didele, gauruota ir laukine būtybe, gyvenančia gamtoje ir esančia jos neatsiejama dalimi, Whiteman pažino gyvenimo smagumus, įskaitant seksualinį išlaisvinimą. Svarbia šios istorijos dalimi tapo Whitemano bandymas grįžti į civilizaciją. Kaip rezultatas Yeti buvo sulaikyta, o pats Whiteman – įtariamas psichiškai nesveiku. Galiausiai jie abu pabėgo atgal į girias, kur gyveno ilgai ir laimingai.

Romantiškas mitas apie Natūrą buvo švariausias būdais konfrontuojamas su civilizaciją. Kaip pagrindas buvo naudojamas žmogaus ir gamtos susiliejimo vaizdavimas, o dažniausia vizualizacija – nuogumas gamtoje. Laisvės idėja buvo išreikšta kaip „buvimas-nieko-neveikimas“, su kuria įvairiausiais metodais buvo palyginama karštligiškas aktyvumas civilizacijos atstovų, besistengiančių prievarta įdėti svetimą gyvenimą į kokius nors rėmus.

O Richard Corben nupiešė kelių puslapių komiksą „Kai susiduria sapnai“ ir jame parodė kunigą ir hipę, kurie keliauja vienu autobusu, užmiega ir sapnuoja persipinančius sapnus. Kunigas įsivaizduoja save dievu, stilizuotu, kaip komikso Supermenas. Jis mūvi aptemptą triko su didele „G“ raide (Angliškai „God“), turi plevėsuojantį apsiaustą ir savo nežmogiškų jėgų dėka naikina „netikinčius“ (hipius). Mergina savo sapne bėga per gėlių pievą ir žavisi tyria švaria gamta. Netikėtai ji sutinka „dievą“, kuris drasko į plaušus paskutinę auką, atpažįsta kunigą iš autobuso ir išjuokia jo „sapnus apie galią“. Kunigas pabunda, pastebi priešais merginą iš sapno ir iškoneveikia ją blogiausiais žodžiais, savo elgesiu piktinant kitus keleivius. Kunigo ir hipės kostiumai yra akivaizdžiai atpažinimo ženklais tiek realiame pasaulyje, tiek sapne. Autobuse jie parodo veikėjų priklausomybę tam tikroms visuomenės grupėms. Sapne tampa simboliais nusistatymo prieš pasaulį.

Richard Corben "Den" 1978 m. (fragmentas)

Nereikia tik painioti antiklierikalinių minčių komiksuose su antireliginiu mąstymu, nors kontestaciniai judėjimai visiškai pakeitė žodžio „religingas“ apibrėžimą. Jaunimas, naujų religingumo formų beieškant, atranda įkvėpimą būtent ankstyvoje krikščionybėje, Rytų tikėjimuose ar net formuoja savo Dievo vaizdą, savo vidaus pasaulį supriešina su nykia realybe.

Vienų piešėjų komiksinis misticizmas neliko be kitų ironiškų reakcijų. Jay Kinney nupiešė Mysticism for You & Me, kaip pasityčiojimą iš mistinių išgyvenimų žmonių paveiktų kvaišalais. Taip pat Rick Griffin, kuris piešė ir visai rimtus šio žanro komiksus, neretai demonstravo savo skeptišką požiūrį į mistiką.

Iš lenkų kalbos vertė:

Regina

(Bus dar)