Paieška




STRAIPSNIAI
Atgal į sąrašą
Apie mus rašo
2005-07-12

2005 m. Balandžio 14 d. pajūrio dienraštis "Vakarų eskpresas" publikavo straipsnelį "Komiksai - ne vien "mėsainių kultūros" atributas" apie Jums gerai žinomą tinklalapį. Norėjome, kad prabėgtų šiek tiek laiko nuo jo publikacijos datos ir tik dabar supažindiname Jus kas buvo rašoma, tuo labiau, kad šis dienraštis nėra platinamas visoje Lietuvoje.

Komiksai - ne vien "mėsainių kultūros" atributas

Audrius komiksus kolekcionuoja ir piešia nuo vaikystės
Ką manote apie komiksus? Ar jie jums siejasi tik su Supermeno nuotykiais, greitu maistu ir kitais amerikietiškosios popkultūros atributais? Neapsigaukit. Gerus metus veikiančios interneto svetainės "komiksai.com" kūrėjai pastebi, jog Lietuvoje ši kūrybos forma klaidingai siejama su kiču ir skiriama prie vaikų žaidimų.
"Taip, komiksai - popkultūros dalis. Tos popkultūros, kuri, deja, Lietuvą bus aplenkusi. Komiksai mūsų šalyje - "andergraundas", kaip gotikinis rokas. Tai, kas radijo stočių vadinama "neformatu", labiau į Vakarus yra tas pats, kas rytinis laikraštis - žinoma, vertinama ir mėgstama meno rūšis", - sako vienas tinklalapio kūrėjų ir tvarkytojų Justas.

Virtualus bendradarbiavimas

Tinklalapio ir jį sukūrusios komiksų entuziastų komandos istorija tokia: prieš penketą metų vilnietis programuotojas Audrius sukūrė svetainę "Lietuviški komiksai". Vėliau vaikinas susipažino su bendraminčiu Sauliumi, kuris tuomet turėjo komiksams skirtą tinklalapį "Balionas", o 1992-1994 m. leido komiksų fanzinus, ir kitais komiksų mėgėjais.
"Susipažinome Audriaus kuruojamame forume, - prisimena Saulius. - Užsimezgė diskusija apie komiksų žurnalo leidimą. Iškėlėme mintį, kad reikia populiarinti komiksus čia ir dabar. Audrius buvo atsakingas už programinę dalį, Regina vertė straipsnius, Justas piešė komiksus, Gintaras sukūrė mūsų talismaną, Skirma (deja, su juo mūsų keliai vėliau išsiskyrė) dalijo vertingus patarimus, aš lipdžiau tinklalapio dizainą. Tardavomės forume (tinklalapio kūrėjai išsibarstę po Lietuvą, JAV ir Kanadą. - Aut. past.). Užtrukome apie metus."
Saulius sako, jog tiek startuojant tinklalapiui, tiek dabar jo kūrėjams trūksta profesionaliai atliktų darbų. Lietuvoje dėmesio ir pagalbos komiksų kultūros skleidėjai sulaukė nedaug. Tad kreipėsi į bendraminčius iš užsienio.
"Mūsų didelei nuostabai, atsiliepė nemažas būrys komiksų pasaulio garsenybių, pvz., lenkas Jerzy Szylak - komiksų teoretikas ir pirmasis žmogus Rytų Europoje, apsigynęs disertaciją komiksų tema, kroatas Darco Macan, rašantis scenarijus JAV didžiausioms komiksų leidykloms, bei daugelis kitų šio žanro grandų iš Lenkijos, Kroatijos, Slovėnijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos, JAV...
Tik gaila, kad mes negalime visko priimti fiziškai, - nuogąstauja Saulius. - Mūsų per mažai apdoroti visai gautai informacijai."
25-35-mečiai tinklalapio šeimininkai sako patys su komiksais susipažinę dar vaikystėje. Regina - vienintelė kolektyvo mergina - pasakojo, jog vaikystę praleido ne Sovietų sąjungoje, kur komiksai buvo skiriami prie buržuazinių "išmislų" ir todėl beveik nespausdinti, tad apie juos buvo susidariusi kitokį įspūdį.
"Nuo tų laikų vis ateidavo mintis, kad lietuviams reikėtų pareklamuoti komiksus. Tačiau pradėti nuo savo komiksų knygynėlio galimybės nebuvo," - sako Regina.

Kas tie komiksai?

Pirmieji komiksai pasirodė prieš šimtmetį. Iki šiol ginčijamasi, kur jų tėvynė - Europoje ar už Atlanto... Komiksų žinovų manymu, pirmieji komiksai spausdinti XIX a. pabaigoje viename politiniame Belgijos laikraštyje.
Komiksų bumas Europoje ir Amerikoje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai prireikė pramoginės literatūros. Amerikiečiams, labai mėgstantiems kiną, komiksai taip pat patiko: jie primena filmo scenarijų, pateiktą popieriuje. Tačiau, laikui bėgant, Amerikoje pradėta leisti galybė komiksų, daugiausia kovinių, kurių siužetai banalūs.
Europos komiksai tradiciškai labiau intelektualūs. Yra kolekcinių jų leidinių, pvz., Biblija, Roko muzikos enciklopedija, "Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai", istorijos apie komisarą Megrė. Tokius kuria garsūs profesionalūs komiksų dailininkai.
"Techninis komikso apibūdinimas yra toks: "Komiksas - tai sugretinti nuosekliai einantys piešiniai" (angl. juxtaposed sequential picturial art). Logiškai nuosekliai sudėlioti piešiniai turi sudaryti eilę", - aiškina Audrius.
"Žodis "komiksai" kilęs nuo žodžio "komiškas". Pirmieji komiksai buvo juokingos istorijos. Todėl dabar dažnai manoma, jog tai - komikso savybė, - sakė Justas. - Anaiptol - komiksai evoliucionavo."

Pogrindžio kultūra

"Sunku pasakyti, kokios kultūros dalimi komiksai yra laikomi Lietuvoje, - svarsto Audrius. - Yra tik pavieniai lietuviškų komiksų pavyzdžiai. Iš užsienietiškų prigijo tik V. Disnėjaus produkcija. Todėl vyrauja nuomonė, kad komiksai yra vaikiškų pasakėlių lygio knygutės. Bandymai leisti rimtesnio turinio komiksus, pavyzdžiui, "Barnis ir žydroji nata", žlugo: paaugliams turinys buvo per sudėtingas, suaugusieji nesusidomėjo, manydami, kad tai skirta tik vaikams.
Noriu, jog komiksai Lietuvoje populiarėtų. Anksčiau ar vėliau tai turi įvykti. Gal tada, kai lietuviai turtingiau gyvens ir ims ieškoti įvairesnio turiningesnio laisvalaikio, nei sėdėjimas prie TV ar kompiuterio."
Tuo metu Regina skeptiškiau vertina komiksų populiarėjimo perspektyvas. "Juos reikia reklamuoti. Daug ir įžūliai, o tai kainuoja. Reiktų įkalbinti didžiausių dienraščių redaktorius, kad kiekviename numeryje publikuotų bent "stripą", gal po metų žmonės pastebėtų, - siūlo Regina. - Reikia įvairovės, pasirinkimo ir galimybės su komiksu subręsti. O tėvams komiksai ir Pokemonai - tas pats."
Frankofoniškose šalyse, sako Saulius, komiksai yra vadinamosios aukštosios kultūros dalis. Jų autoriai yra gerbiami ir populiarūs ne ką mažiau už rašytojus ar kino žvaigždes.
"Tokioje artimoje mums šalyje kaip Suomija jauniems komiksų dailininkams yra skiriama net valstybinė parama, o Slovėnijoje "andergraundo" komiksų žurnalą "Stripburger" remia šios šalies kultūros ministerija", - pasakojo komiksų mėgėjas.

Kviečia į komiksų "šeimą"

Audrius pasakoja, kad komiksų populiarinimas per jų interneto svetainę vyksta vangokai. "Norinčių prisidėti atsiranda, bet vėliau - pabėga "dėl laiko stokos". Kasmet kreipiasi žmonės, kurie rašo diplominį arba kursinį darbą apie komiksus. Kartais verslininkai prašo sukurti reklaminį komiksą. Tinklalapį skaitinėja žmonės maždaug iki 35 metų, bet didžioji dalis lankytojų - paaugliai", - pasakoja vaikinas.
Saulius pastebi, kad kūrybingų komiksų aistruolių stoka - problema, kuri lems tolesnį projekto "komiksai.com" gyvavimą. "Nė vienas negalime skirti jam viso savo dėmesio, tad jaunų entuziastingų žmonių įsiliejimas į mūsų "šeimą" būtų sveikintinas!", - sako jis.
"Patys verčiame komiksus iš lenkų, anglų ir vokiečių kalbų. Mielai priimtumėme į savo komandą komiksų mėgėją, kuris laisvai kalba ir rašo prancūziškai", - priduria Audrius.

Instrukcija "žaliems"

Pasakoja dailininkas Gintaras Jocius, kelių istorinių komiksų knygų ("Gintaro kelias", "Vikingų žygis į Apuolę") kūrėjas, dabar daugiausia piešiantis trumpus humoristinius bei reklaminius "stripus":
"Spalvoto komikso kūrimą galima suskirstyti į penkis etapus:
1. IDĖJA, SCENARIJUS. Sukuriami tekstai su veikėjų charakterių ir aplinkos aprašymais, nuosekliai priskirti langelių grupei, sudarančiai puslapį.
2. ESKIZAS. Pagal scenarijų į nurodytus langelius paprastu pieštuku piešiamos situacijos, sukuriami veikėjų charakteriai, aplinka, toninis šviesotamsos sprendimas. Nurodoma "balionų" vieta.
3. KONTŪRAVIMAS. Pagal eskizą ant balto popieriaus lapo švariai atliekamas grafinis sprendimas tušu ir plunksna, rapidografu ar teptuku.
4. SPALVINIMAS. Švariau, efektingiau ir patikimiau - per "Photoshop" programą, tačiau profesionalus spalvinimas akvarele yra originalesnis, akiai malonesnis.
5. TEKSTŲ SURAŠYMAS. Ne visada geras piešėjas būna ir geras kaligrafas, tad tekstus į dialogų "balionus" gali surašyti kitas žmogus. Rankų darbą šiuo etapu dažnai keičia keičia kompiuteriai.
Nuo pirmųjų dviejų etapų priklauso būsimo komikso sėkmė. Likę trys - technikos reikalas."

Komiksų tipai

Pasakoja Audrius Kaminskas, programuotojas, komiksų mėgėjas ir piešėjas:
"Komiksus galima skirstyti pagal pateikimo formą:

"STRIPAI" - angl. strip (atraiža, juostelė) arba comic strip - paprastai dedamas laikraščiuose, žurnaluose, internete, turi 3-4 langelius, yra komiško turinio.

KOMIKSAI - angl. comics - lengvo turinio, nedidelio formato komiksų knygutės, kuriose būna daug veiksmo, ir tęsinys visada kitame numeryje, būdinga amerikietiškai komiksų kultūrai. Pavyzdys: "Betmenas".

PIEŠTINIAI PASAKOJIMAI - angl. graphic novel - didelio formato, geros kokybės grafikos knyga, turinti intelektualų siužetą. Būdinga europietiškiems komiksams (ypač prancūziškai komiksų kultūrai). Pavyzdys: "Gintaro kelias".

Galima skirstyti geografiškai: EUROPIETIŠKI (daugiausia Prancūzijos) komiksai - nuosekli, turinti pabaigą, istorija, kuri telpa į vieną ar kelias knygutes. AMERIKIETIŠKI komiksai - veiksmo kupinas siužetas, kuris gali tęstis daugiau nei per šimtą žurnalų. Dažniausi veikėjai: superherojai ir superblogiečiai. "MANGA" - JAPONIŠKI komiksai - turi labai savitą piešimo stilių. Tai nespalvoti komiksai. Puslapių skačius gali viršyti 200. Dažniausiai skaitomi iš dešinės į kairę."

Autorius:

Valerija LEBEDEVA





Atgal į sąrašą

Komentarai
  walink walink[ 2007-02-04 10:14:35 ]
dura Magijos skaityt, ir netersk puslapio savo briedu.
 
 
Puslapiai: 1 

Pridėti komentarą
Vardas: El. paštas:
32*2?
    
Komiksai.com pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
Komiksai.com 2003 - 2019    El. paštas @    Visos teisės saugomos.
Visa medžiaga, tiek grafinė tiek tekstinė, kuri buvo šiame tinklapyje panaudota nesuderinus su jų autoriais, tarnauja tik komiksų idėjos populiarinimui. Panaudoti kūriniai yra teisėtų autorių nuosavybė.