Kas tai yra komiksas?

Sunku būtų vienu sakiniu pasakyti kas tai yra komiksas. Komiksai atsirado prieš šimtmetį amerikietiškų laikraščių geltonuosiuose puslapiuose. Būtent karikatūros ir buvo komiksų eros užuomazga. Dažnai nutikdavo taip, kad norint parodyti kokį nors įvykį karikatūroje, neužtekdavo vieno piešinėlio, todėl dailininkas nupiešdavo kelis. Iš lietuviškų tokio tipo karikatūrų geriausiai yra žinomi "Paršiuko Čiuko nuotykiai". Kaip tradicija, tokie piešinėliai būdavo linksmi, juokingi, komiški. Būtent iš angliško žodžio "comic" ir kilo komikso pavadinimas. Comics - iš pradžių reiškė tik juokingus piešinėlius, tačiau dabar komikso vertė ir prasmė visiškai pasikeitė. "Paršiuko Čiuko nuotykiai" nelabai yra komiksas, tikrąja to žodžio prasme, tai būtų stripas ("comic strip").
Taigi, komiksas yra nuosekli istorija pateikta būtent piešiniais. Jei istorija trumpesnė už pusę puslapio, tai jau karikatūra arba stripas ("comic strip"). Nes vos kelių kadrų tikrai neužtenka supažindinti skaitytoją su veikėjais, tema, tikslu. Daugeliui turbūt žinoma Bistrupo knyga su jo piešiniais - tai irgi stripas. Nuoseklios, turinį turinčios istorijos yra vadinamos pieštaisiais pasakojimais arba grafinėmis novelėmis ("graphic novel"). Bet dažniausiai naudojamas bendrinis žodis - komiksai.

Kaip jie kuriami?

Komiksas iš nuotraukų

Komiksas visų pirma yra idėja - kuriai pateikti yra pasirenkama vaizdinė priemonė. Nebūtinai yra piešiama, vaizdams kurti galima naudotis kompiuteriu, fotoaparatu. Komiksai, kurie yra maketuojami iš nuotraukų, labai primena iškarpytą filmą, kuriame pateikti tik pagrindiniai kadrai. Pastaruoju metu daugėja kompiuteriu pieštų ir spalvotų komiksų. Net pramoniniai komiksai, kurie yra piešti ranka, dažniausiai spalvojami ir koreguojami naudojantis kompiuteriais.

Galima išskirti tokias komikso kūrimo stadijas:

a) Idėjos, veikėjų, aplinkos ir pan. sugalvojimas;
b) Scenarijaus rašymas; ką, kur ir kodėl tie sugalvoti veikėjai daro;
c) Pagrindinis (angl. Leading) dailininkas pagal scenarijų pieštuku piešia komiksą (kuriamas eskizas);
d) Pagrindinis arba antrasis dailininkas specialiu tušu baigia piešti komiksą. Jei tai daro antrasis dailininkas, tai jis gali šiek tiek pakoreguoti pirmojo dailininko stilių, pakeisti kai kurias smulkmenas, ir panašiai.
e) Paprastai mokinys arba padėjėjas trintuku naikina likusius pieštuko pėdsakus;
f) Žemesnio rango dailininkai spalvoja komiksą (pastaruoju metu spalvojama kompiuteriais);

Apie spausdinimą ir platinimą nekalbėsime, nes tas vyksta lygiai taip pat kaip su žurnalais ar knygomis.

Tokiu būdu paprastai yra kuriami komiksai, kurie leidžiami kas kelis mėnesius, kas mėnesį, ar dar dažniau.

Jei komiksą kuria vos keli žmonės, pvz.: vienas scenarijaus (istorijos) kūrėjas ir vienas dailininkas, tai visas procesas užtrunka daug ilgiau. Priklausomai nuo pasirinkto formato, stiliaus ir t.t. vienos knygutės nupiešimas gali užtrukti net kelerius metus. Pvz., nupiešti juodai baltą komiksą galima daug greičiau, nei spalvotą. Amerikietiškos komiksų knygutės paprastai turi 22 puslapius, o europietiškos knygutės turi 46 puslapius.

Kokių jų būna?

Komiksų žanras yra neribojamas. Ir nebūtinai, kaip dauguma mano, komiksai yra fantastinio bobūdžio. Nemažai yra paprastų, gyvenimiškų istorijų. Taigi komiksų temos pačios įvairiausios, gal netgi įvairesnės negu kino pasaulio, ypač fantastikos srityje. Superherojai, tokie kaip Superman, Batman (Žmogus Šikšnosparnis), SpiderMan (Žmogus Voras) ir kiti yra kilę iš komiksų. O kino pasaulyje jaučiamas tokių veikėjų trūkumas. Didžioji dauguma japoniškų animacinių filmų (anime) yra kilę iš komiksų, t.y. populiariausi japoniški komiksai (manga) tampa animaciniais ar kino filmais. Yra taip pat šviečiamojo pobūdžio komiksai, pavyzdžiui apie ekonomiką. Skaitytojas, perskaitęs tokį komiksą, turės pagrindines žinias apie ekonomiką.
Lyginant su knygomis, komiksai yra daug patrauklesni jaunesniajai auditorijai. Vaikai ir paaugliai daug mieliau skaito komiksus, nei įprastas nuobodžias knygas, kurios dažniausiai būna praturtintos neskoningomis iliustracijomis, jau nekalbant apie knygas, kurios iš viso neturi jokių, su knygos turiniu susijusių, piešinių.
Tačiau ne kiekviena istorija yra tinkama kad taptų komiksu. Dauguma fantastinių filmų sulaukia savo tęsinio komiksų knygutėse. Ir tie tęsiniai būna gana vykę, bet kai yra perpiešiamas į komiksą pats filmas, tai rezultatas atrodo labai blankiai. Nes yra išmetamos lauk pokalbių scenos, o svarbesni pokalbiai sutrumpinami tik iki trijų - penkių sakinių. Ypač sunku yra komikse perteikti kovos scenas, nes komiksai neturi greičio, t.y. komikse lėtai važiuojanti mašina nuo lekiančios visu greičiu mažai kuo skiriasi skaitytojui. Mūšio scenos, pavyzdžiui kardais, irgi yra trumpinamos iki kelerių kirčių, nes skaitytojui bus visiškai neįdomu jei į kelis lapus bus pripiešta tų pačių ar panašių kovos vaizdų. Todėl ne kiekviena istorija tinka būti pavaizduota komikso formatu. Prisimenate filmą "The Matrix"? Turiu omeny epizodą, kai Neo su Trinity įeina į pastatą, ir iššaudo sargybinius, iš kurių vienas dar spėja į pagalbą išsikviesti specialiųjų pajėgų dalinį. Ar prisimenate tuos momentus, kaip greitai pribėga karių, ir sustoja į savo gynybines vietas? Šiuo metu nelabai įsivaizduoju kaip tą būtų galima sklandžiai pavaizduoti komikse. Arba kokios nors mašinų gaudynės, kurias matydamas žiūrovas norom nenorom ima jaudintis. Kaip padaryti, kad ir komiksą skaitančiam žmogui gniaužtų kvapą, kai kokia mašina įspūdingai išlekia į orą? Juk komiksas visu pirma yra vaizdinė priemonė, o ne plikas tekstas. Ar esate matę muzikinį klipą, kur vaizdai vejasi vienas kitą, keičiasi, mirguliuoja, ir vien tik muzika, jokių žodžių. Yra panašiai atrodančių ir komiksų.

Vandeniniais dažais spalvotas "The Hobbit" komiksas.

Kompiuteriu spalvoti "Žvaigždžių Karai".

Juodai balti "Žvaigždžių Karai".

Jaunesnio amžiaus skaitytojams skirtas komiksas.